Žiaurus algesys su gyvūnais

Nuo tilto numestas šunelis Lietuvoje sukėlė netikėtą reakciją. Daugybė žmonių pasipiktinę tokiu siaubingu elgesiu su gyvūnu. Gyvūnais besirūpinančios organizacijos sulaukė daugybės laiškų tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos, kuriuose reikalaujama „nedelsiant imtis veiksmų“. Veiksmų ėmėsi atitinkamos institucijos ir šią bylą lyg ir būtų galima užmiršti. Žiaurių, psichiškai nestabilių žmonių buvo ir bus. Antra vertus, vienoks ar kitoks susidorojimas su gyvūnu mūsų kraštuose nėra jokia naujiena. Nušaunant, nuskandinant, užmigdant… Ir nieko, gal tik koks vaikas ašarą nubraukia, kad „katukų gaila“, bet tik tiek. Ir nemojuoja vėliavomis žurnalistai, nesispjaudo tūkstančiai interneto komentatorių. Šįkart viskas susiklostė kiek kitaip, mat egzekutoriai patalpino filmuotą medžiagą internete ir sužeisto gyvūno kauksmas pasiekė kiekvieną. Nebeliko kur pasislėpti. Jeigu šis įvykis būtų tik aprašytas – tokio triukšmo niekada nesulauktume, juk „kai nematai, tai ir širdies neskauda“. Atrodo, kad visuomenė yra linkusi užsimerkti prieš daugybės gyvūnų patiriamas kančias kasdien, jeigu tik tie gyvūnai nėra mieli augintiniai. Mūsų kultūroje nelinkstama gailėtis paršiuko, veršiuko skerdykloje ar ankštame aptvare, nors jie jaučia skausmą ir baimę lygiai taip pat kaip šunelis. Norėtųsi, kad šis didžiulio dėmesio sulaukęs įvykis paskatintų susimąstyti, jog gyvūnai kenčia ir miršta mėsos, pieno, kiaušinių pramonėje, kailininkystėje, medžioklėje, žvejyboje ar bet kur kitur, kur žmonės juos naudoja savo reikmėms. Jie taip pat nusipelno mūsų dėmesio ir rūpesčio.